Apie tai, kas nutiko vieną šiltą vasaros vakarą...

Nežinau, nuoširdžiai nežinau, kaip jis toliau elgsies ir ką darys, bet bent jau šiandien po pokalbio pažadėjo, kad du mėnesius pasistengs nevartoti alkoholio ir ieškos darbo. Užsirašė mano numerį, pažadėjo informuoti, kaip jam seksis, nors ir sako: "Aš taip bijau įsipareigoti, nes o kas, jeigu aš rytoj ryte atsikelsiu ir vėl pradėsiu gerti, nes kartais nebesuprantu, kodėl taip darau". Atsakiau: "Duok ranką, kai ką tau parašysiu. Tikiu, kad bent rytoj ryte tai prisiminsi ir negersi. Tik nuo tavo sprendimų dabar viskas priklausys, bet tikrai tikiu, kad gali gyventi taip, kaip nori...".

Jis taaaaip nusišypsojo... ir akys taaaaip sublizgėjo. Atsisveikinom. Nuėjo kelis metrus, atsisuko ir šaukia: "Aš pasistengsiu. Pažadu. Myliu tave. Ačiū".

O pačiai asmeniškai šis pokalbis priminė apie tai, kad vienas geriausių būdų bent kažkiek padėti žmogui, tai tiesiog pabūti kartu, nuoširdžiai išklausyti ir palaikyti, pasakant, kad jis tikrai tikrai gali pasikeisti. Nes tik jis pats gali išspręsti savo problemas ir taip sustiprėti.