Joninės arba Rasos šventė: tradicijos, papročiai, šventimo idėjos

Kas yra Joninės?

Šiandien Joninės daugelyje šalių yra laikomos krikščioniška švente – Šv. Jono Krikštytojo gimimo diena, kuri vyksta birželio 24 dieną. 

Pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose Joninės Lietuvoje paminėtos XIV amžiuje, tačiau jos ištakos siejamos su pagonybe. Senovės lietuviai ilgiausią metų dieną – vasaros saulėgrįžą arba vidurvasarį – švęsdavo kaip Rasos šventę, kurią atėjus krikščionybei imta tapanti su Joninių švente. Dėl to iki šių dienų yra priimta Jonines švęsti šv. Jono gimimo dienos išvakarėse, simboliškai minint ir vasaros saulėgrįžą.

2003 metais Joninės, vykstančios birželio 24 d., Lietuvoje paskelbtos kaip valstybinė šventė, kuri taip pat yra ir nedarbo diena.

Joninių tradicijos

Senovės lietuviai per Rasos šventę ypatingą reikšmę skirdavo vandeniui kaip gyvybės šaltiniui, žemės, derliaus maitintojui. Vanduo buvo pasitelkiamas įvairiuose ritualuose, apeigose, burtuose, kurie dažniausiai buvo organizuojami prie vandens telkinių.

Rasos šventės rytą pasirodžiusi rasa buvo garbinama ir laikoma antgamtine būtybe, kuri, kaip manyta, suteikdavo gyvybės ir sveikatos tiek augalijai, tiek gyvuliams, tiek žmonėms. Pagoniai Rasos šventės rytą ant žolės vaikščiodavo basi, tikėdami, jog rasos lašeliai sustiprina sveikatą, atneša asmeninę laimę.

Joninių vainikas ir jo pynimo tradicija taip pat kildinama iš pagoniškų laikų. Per Rasos šventę, jau sutemus, jaunuoliai prisirinkdavo paparčių, smilgų, pievų gėlių ar medžių lapų, supindavojuos į vainiką, įtaisydavo žvakes ir jas uždegę paleisdavo vainikus plaukti per upes. Buvo tikėta, kad upe plaukiantis vainikas atneša sėkmę, nurodo tolimesnę gyvenimo kryptį, „išburia“, kurioms poroms lemta tais metais susituokti.

Moterys, ant galvų užsidėjusios vainikus, per Rasos šventę vaikščiodavo po laukus, taip kviesdamos gausų, sveiką derlių. Atėjus vidurnakčiui, gyventojai eidavo ieškoti mistinio paparčio žiedo, kuris, kaip buvo tikima, sužydi tik vieną akimirką. Sakyta, jog žmogus, atradęs paparčio žiedą, įgyja ypatingų visa ko matymo žinių. Rasos šventė buvo užbaigiama prie laužo, kur skambėdavo Joninių dainos, vykdavo šokiai, sutartinių giedojimas, įvairūs žaidimai ir burtai, aukojant ugniai vainikus, grūdus bei kitas gerybes, atliekant ugnies apvalymo apeigas.

Atėjus krikščionybei, iš pradžių bandyta naikinti su Rasos švente susijusias šventimo tradicijas, tačiau galiausiai pagoniški Joninių papročiai prigijo ir minint Jono Krikštytojo gimimo dieną. Iki šių dienų laužų kūrenimas, šokiai aplink laužą, vainikų pynimas ir puošimasis jais, paparčio žiedo ieškojimas bei kitos tradicijos išlieka svarbia Joninių šventės simbolika.

Idėjos Joninių šventei

Lietuvoje per Jonines kasmet vyksta daugybė renginių, skirtų švęsti vasaros saulėgrįžą, minėti Šv. Jono gimimo dieną. Jie organizuojami tiek krikščionių bažnyčiose, tiek miestų centruose ar kitose bendruomeninėse vietovėse. Nepamirškite sudalyvauti jūsų mieste ar regione vykstančiame renginyje, o galbūt suorganizuokite šventę ir patys. 

Jei norite, kad šiais metais Joninės būtų kupinos tradicinės simbolikos, su draugais ar šeimos nariais suplanuokite poilsį prie ežero. Specialiai aprašėme stovyklavietes, kempingus ir viešbučius prie ežerų, esančius skirtinguose Lietuvos regionuose. Čia tikrai atrasite jums tinkamų vietovių, kuriose galėsite patirti nuostabią Joninių šventę po žvaigždėtu dangumi. Užsikurkite Joninių laužą tam skirtose laužavietėse, susipinkite vainikus ar net pabandykite atrasti paparčio žiedą! Šventiškumo suteiks įvairūs žaidimai, burtai ar apeigos, pasitelkiant vandenį, ugnį, augmeniją, o taip pat dainos, šokiai prie laužo.

Kaip žinia, per Jonines vanduo įgauna stebuklingų galių, tad leiskite sau pasilepinti ypatingomis vandens pramogomis, kaip plaukimu jachta Kauno mariose, plaukimu baidare Trakuose ar plaukimu plaustu Nemunu Kaune. Tai – puikūs pasiūlymai, norintiems nekasdieniškai, tačiau itin turiningai paminėti šią išskirtinę šventę.

Geros nuotaikos ir įspūdžių kupino laiko artėjančių Joninių proga jums linki NoriuNoriuNoriu.lt komanda!