Velykos 2022: tradicijos ir dovanų idėjos

TOP pasiūlymai

Velykos 2022: tradicijos, šventimo ir dovanų idėjos

Kasmet su bundančia pavasarine gamta pasitinkame Velykas, kurios plačiai švenčiamos mūsų kultūroje. Tai – viena seniausių ir reikšmingiausių krikščionių švenčių, per kurią minimas Kristaus prisikėlimas. Kartu Velykos yra neatsiejamos nuo pagoniškų savo šaknų ir yra prilyginamos pavasario atgimimo šventei, kuri simboliškai siejama su gyvybingumu, gamtos atgimimu, naujomis pradžiomis.

Velykų data yra kilnojama, nustatoma pagal Mėnulio ir Saulės kalendorių, todėl kiekvienais metais vyksta skirtingomis dienomis. Velykos 2022 metais Lietuvoje vyks balandžio 17 dieną, sekmadienį. Šiais metais šią šventę galime sutikti dar ypatingiau, kadangi pasibaigus karantino apribojimams, turime galimybę laisvai keliauti ir susitikti su artimaisiais.

Likus vos keletui savaičių iki laukiamiausios pavasario šventės, dalinamės šventimo tradicijomis ir dovanų idėjomis, kuriomis galėsite praturtinti šiųmetes Velykas.

Velykos 2022: tradicijos, šventimo ir dovanų idėjos - Noriu Noriu Noriu

Margučiai – pagrindinis šventės simbolis

Iš pagoniškos pavasario atgimimo šventės kilo tradicija per Velykas marginti kiaušinius, kurie nuo seno laikyti gyvybės, vaisingumo simboliu. Pagonys tikėjo, kad velykinių kiaušinių marginimas sustiprina jų magiškąsias galias, todėl be to, kad juos valgydavo – margučius glausdavo prie skaudamų vietų, dovanodavo sergantiesiems, o po Velykų keletą užkasdavo dirvoje (gausesniam derliui) ir padėdavo namuose (apsaugai).

Senovėje buvo tikima, kad per Velykas atbunda ne tik gamta, bet ir prisikelia vėlės, kurios klajoja iki pirmojo perkūno. Dėl to tradiciškai per Velykas žmonės lankydavo mirusiųjų kapus, ant kurių padėdavo ir menamą magišką galią turinčių margučių.

Senoliai tradiciškai kiaušinių lukštus išskusdavo ar išpiešdavo sakralią reikšmę turinčiais raštais, ornamentais. Pavyzdžiui, juose užšifruodavo greitesnį pavasario pabudimą, palankius orus ar gausų derlių. Kiaušiniai buvo dažomi ir natūraliais augalais (svogūnų lukštais, ąžuolo žievėmis, žibuoklių žiedais ir pan.), kurių išgaunamoms spalvoms buvo priskiriamos simbolinės prasmės.

Taip pat buvo pasakojamas mitas, kad Velykų bobutė prieš pavasario atgimimo šventę pamiškėje su kiškiais dažo kiaušinius, o Velykų rytą juos atneša į namus. Velykų boba ir jos dovanos buvo itin laukiamos vaikų – panašiai, kaip ir Kalėdų senelis, aplankantis per žiemos šventes.

Velykų šventimo papročiai

Velykos yra itin turtingos tradicijomis ir papročiais. Senovėje pirmosios Velykų dienos rytą buvo priimta keltis anksti ryte, nusiprausti po šaltu vandeniu, kuris, kaip buvo tikima, nuplaudavo ligas ir nelaimes. Buvo manyta, jog nuo to, kaip pradėsi Velykų rytą, priklausys ateinantys metai. Po to visi šeimos nariai susėsdavo prie vaišių stalo, sveikindavo vieni kitus.

Antrąją Velykų dieną tradiciškai buvo pramogaujama, einant į svečius ar į namus pasikviečiant kaimynų, giminaičių. Buvo įprasta puošti iš medžio šakelių surištą Velykų eglutę (dažnai prikabinant ir margučius), žaisti įvairius velykinius žaidimus (margučių slėpynes, bukynes, ridenimą, dėdinėjimą, velykinio kiškio gaudynes ir kt.). Taip pat anksčiau buvo švenčiama ir trečioji Velykų diena, kuri buvo skirta poilsiui ir tinginiavimui.

Pagal krikščionišką tradiciją, per Velykas iš ryto einama į bažnyčią, kur krikščioniškais papročiais minimas Kristaus nueitas kančių kelias. Tik po to šeimos nariai ir artimieji susitinka prie šventinio stalo, pramogauja.

Velykų patiekalai

Per Velykas nuo seno skiriamas didelis dėmesys vaišėms. Tradiciškai Velykų stalas yra padengiamas medvilnine arba linine staltiese, margučiais, beržo, gluosnio šakelėmis, paukščių, kiškių, inkilų figūrėlėmis, moliniais arba sviestiniais avinėliais, daigintomis avižomis, miežiais.

Velykų valgiai, skirtingai nei per Kūčias, yra itin įvairūs ir gausūs, kadangi prie Velykų stalo sėdama po pasninko laikotarpio. Nors pirmasis Velykų valgis yra margutis, nuo seno pagrindiniu stalo akcentu tapdavo Velykų pyragas (dar vadinamas „Velykų boba“), kuris tradiciškai gardinamas džiovintomis uogomis, vaisiais, sėklomis, riešutais. Šalia jo buvo patiekiami ir kiti gardūs Velykų valgiai – saldus sūris, varškė, obuolienės.

Velykų patiekalai tradiciškai būna gaminami ir iš mėsos. Dažnai tai įvairūs kiaulienos arba avienos gaminiai, šaltiena, virtos dešros, kumpiai, kraujiniai vėdarai, pyragėliai su mėsa, lašiniais ir kiti.

Velykų sveikinimai ir dovanų idėjos

Velykos 2022 vyks balandžio 17 dieną. Tai tikras pavasario vidurys, kada galėsime džiaugtis vis labiau gyvybe alsuojančia, žaliuojančia gamta. Nepraleiskite šios galimybės ir per Velykas su artimaisiais skirkite laiko buvimui gamtoje, gryname ore.

Po pandemijos metų esame išsiilgę pramogų, kokybiško laiko su artimaisiais. Galbūt Velykos – puiki proga įnešti naujų patirčių į savo kasdienybę? Pakvieskite draugus ar šeimos narius pasimėgauti pažintiniu plaukimu plaustu per Nemuną, kruizu Kauno mariomis, plaukimu laivu Trakuose arba skrydžiu oro balionu virš Vilniaus arba Trakų.

Tradiciškai per Velykas nėra skiriamas didelis dėmesys dovanoms, tačiau įprasta artimiesiems dovanoti margučius, įvairius saldėsius – nuo šokoladinių kiaušinių, kiškių iki velykinių pyragų. Jei ieškote originalių idėjų, tai gali būti kvietimas į dienos SPA dviems arba į šventinę degustacinę vakarienę. Svarbiausia, jog Velykų sveikinimai ir dovanos artimiesiems būtų kupini pavasarinio lengvumo, džiugesio ir spontaniškumo.

Smagių ir turiningų Velykų 2022 metais!