Pati Ieva pasakoja, kad mėgstamiausias dalykas jos darbe yra laisvė, pasitikėjimas bei bendravimas su skirtingais žmonėmis, kurių kompanija ji džiaugiasi kasdien.

 - Kaip gali nesidžiaugti, kai atsisuki ir kulinarijos studijos tarpduryje išvysti tokio mielumo senučiuką, kad net ašaros kauptis pradeda, mat, anūkės pasveikinti atėjo, - pasakoja Ieva.

Kai kalbinu apie laisvę ji pabrėžia labai vertinanti Beatos virtuvės komandos pasitikėjimą ja pačia. Nors Ievos pareigos “Maisto gaminimo ekspertė” gali sudaryti įspūdį, jog ji užsiima tik receptų kūrimu, tačiau ant jos pečių taip pat gula švenčių, kulinarijos pamokų organizavimas, rūpestis, kad Beatos virtuvės kurtų receptų valgiai viliotų skaitytojus, atsivertusius žurnalą, įsijungusius laidą ar užklydusius į blogo puslapį, tad į pareigas įtraukiamos fotosesijos, laidų filmavimai.  Žinoma, svarbiausia užduotis, jog gaminantys pagal receptus būtų patenkinti rezultatu ir kristų nuo kėdžių, kaip kadaise, Gustavo enciklopedijos herojus.

Tai tokie geri pietūs ar vakarienė, kad sunku ir patikėti. Ir sotūs, ir maistingi, dar sveiki, o jau skanūs… Visos mes, kai valgėme, tik lingavome galvomis iš skanumo ir jaukumo. O ypač, jei vaizdas už lango kiek nykesnis ir pilkesnis. Nes šių salotų lėkštėje – visa aibė spalvų.

Taigi, darbo tikrai nėra daug, tik šiek tiek keptuves įdarbinsim. Pirmiausia, tai supjaustome lašišos filė kubeliais, užberiame druskos ir pipirų. Įkaitiname keptuvę, įpilame šaukštą mėgstamo aliejaus ir suberiame lašišos kubelius. Pakepiname apie dvi tris minutes ir išjungiame. Cukiniją supjaustome skiltelėmis ar kubeliais, kaip labiau patinka. Vėl įkaitiname keptuvę, suberiame cukinijas, įdedame garstyčias, medų ir viską kaitiname kartu kelias minutes, kol sušils ir skoniai pasklis bei įsigers į ingredientus.

Romėninę salotą suplėšome rankomis ir beriame į dubenį. Vyšninius pomidoriukus perpjauname pusiau, beriame į dubenį. Ten keliauja ir avinžirniai bei šilta cukinija. Įberiame druskos (jei trūksta) bei šviežiai grūstų pipirų. Saulėje džiovintus pomidorus galima pasmulkinti, galima ir ne. Įberiame ir lukštentų kanapių sėklų, ir viską kartu sumaišome. Dedame lėkštėn ar dubenin, uždedame lašišos kubelių ir valgome, skanaujame, džiaugiamės.

Na ka gi čia ir pasakius? Ievos cukinijų tortas su avietiniu varškės ir ispaninio šalavijo kremu yra ir skaniausias, ir sveikiausias tortas, kuris taip greit susivalgo, kad net sunku patikėti. O saldumą reguliuokitės pagal save – nors Ievutė čia labai gerai atitaikius buvo cukraus kiekį.

Dideliame dubenyje rankiniu plakikliu išplakame kiaušinius. Cukiniją nulupame ir sutarkuojame smulkia burokine tarka. Į kiaušinius įmaišome aliejų, cukrų, tarkuotą cukiniją ir vanilės ekstraktą. Paliekame pusvalandžiui, kad cukinija išleistų sultis, kuriose ištirps cukrus.

Kitame dubenyje sumaišome miltus, sėlenas ir sėmenis, cinamoną, muskato riešutą, kepimo miltelius, kepimo sodą ir druską. Sukapojame ar kitaip susmulkiname šokoladą ir riešutus, juos įmaišome į miltus. Tuomet visą dubens turinį įmaišome į kiaušinių mišinį.

Dvi apvalias 20-24 cm skersmens kepimo formas išklojame kepimo popieriumi, į vieną sukrečiame pusę tešlos, į kitą – likusią pusę ir išlyginame paviršių. Kepame įkaitintoje orkaitėje iki 180 C su vėjelio funkcija skirtingose lygiuose apie 20 – 30 minučių. Patikriname mediniu pagaliuku ar iškepė. Tik neperkepkite, kad pagrindas nebūtų sausas.

Dabar pasigaminsime kremą!

Į dubenį sudedame kreminę varškę ir grietinėlę ar jogurtą, cukrų ir gerai išplakame. Nutarkuojame citrinos žievelę, įspaudžiame sultis į varškės masę. Jei turite aviečių, jas sutriname šakute. Suberiame trintas avietes bei ispaninio šalavijo sėklas į varškės masę ir padedame į šaldytuvą pusvalandžiui.

Kai torto papločiai iškepė, juos pertepame varškės kremu ir papuošiame čiobreliais, uogomis, gėlėmis, riešutais ar kaip tik jūsų fantazijai norisi labiausiai.